Projektas "Atsakinga kosmetika"

2015-05-11

Nuo paprasčiausio muilo iki prabangių kvepalų – kosmetikos kiekvienuose namuose turime įvairiausios. Parduotuvėse akys raibsta nuo galybės spalvotų pakuočių, skambių užrašų ir mažiau ar daugiau žinomų gamintojų pavadinimų. Abejonių nėra – rinktis tikrai turime iš ko. Nuo šiol tai padaryti padės puslapyje www.atsakingakosmetika.lt pateikta informacija apie kosmetikos gamintojus, kurių produkcija parduodama Lietuvoje. „Atsakinga kosmetika“ – tai naujausias VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (www.ggi.lt) projektas, skirtas rinkti, sisteminti ir skleisti informaciją apie atsakingus kosmetikos gamintojus – tokius, kurie savo gaminių ir jų sudėtinių dalių bandymams nenaudoja gyvūnų.

2013-03-11 galutinai įsigaliojo draudimas Europos Sąjungoje atlikti  bandymus su gyvūnais kosmetikos produktų tyrimo tikslams bei prekiauti kosmetikos gaminiais, kurių sudėtinės dalys buvo išbandytos su gyvūnais (šios nuostatos Direktyva Nr. 2003/15/EB įtrauktos į Kosmetikos direktyvą Nr. 76/768/EEB). Tačiau pasaulyje apstu gamintojų, tiekiančių savo produkciją ne tik Europai, tačiau ir toms šalims, kuriose prekybos ir bandymų draudimų nėra, todėl tokiose kompanijose bandymai su gyvūnais ir toliau vykdomi. Tokių gamintojų produktų daugybę rasime ir Lietuvos parduotuvių lentynose.

Milijonai gyvūnų kasdien kenčia ir miršta mokslinėse laboratorijos – jie naudojami ne tik kosmetikos, bet ir daugybės kitų sričių bandymuose. Gyvūnai nuodijami, šaldomi, deginami, marinami badu, krečiami elektra, pratinami prie narkotikų, susargdinami vėžiu, diabetu, sifiliu, AIDS. Jie negailestingai mėsinėjami, jiems išpjaunamos ar užsiuvamos akys, pažeidžiamos smegenys. Karo pramonės laboratorijose su gyvūnais išbandomos nuodingosios dujos, ciano junginiai, kulkos, sprogmenys. Triušiai ir pelės ilgai šeriami kosmetikos komponentais, taip pat jais visą mėnesį kasdien (nuskutus kailiuką) tepama jų oda, o jei tas komponentas – laki medžiaga, tenka ja kvėpuoti. Kita bandomųjų grupė – palikuonių besilaukiantys gyvūnai. Šie turi ėsti įvairias sudedamąsias produkto dalis, kad įrodytų, jog jos nesukelia apsigimimo. Bandomieji gyvūnai skrodžiami, kai norima įsitikinti, kaip kosmetikos komponentai paveikė jų vidaus organus. Jei įtariama, kad medžiaga gali sukelti vėžį, misti ja laboratorijų gyventojams tenka dvejus metus, o paskui – atsisveikinti su šiuo pasauliu.

Mokslininkai teigia, jog yra nepakankamai įrodymų, kad „gyvūnų modelių“ naudojimas iš tiesų yra veiksmingas įvertinant žmonių sveikatos problemas ir gydant negalavimus. Priešingai: teigiama, jog eksperimentavimas su gyvūnais kelia pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, stabdo biomedicinos mokslų tobulėjimą ir naujų, pigesnių ir greitesnių technologijų kūrimą, kurių produktai būtų tiesiogiai pritaikomi žmonėms. Eksperimentai su gyvūnais gali klaidinti – jų organizmo atsakas tam tikroms medžiagoms, tarkim, vaistams, gali visiškai skirtis nuo žmogaus organizmo atsako. Be to, stresas, patiriamas laboratorijose, gali paveikti bandymų rezultatus ir jie bus beprasmiai. Šiuolaikiniame pasaulyje bandymai su gyvūnais yra visiškai nebepateisinami, nes yra modernių alternatyvų. Žinoma, tokie būdai brangesni, tačiau kur kas tikslesni ir labiau pasiteisinantys.

„In vitro“ ląstelių tyrimai ir bandymai – tai viena iš alternatyvų bandymams su gyvūnais. Šiuo atveju bandymas atliekamas ne gyvojoje, bet dirbtinėje sistemoje, stikle. Bandymų metu laboratorijose yra dirbtinai auginamos ląstelės ir audiniai, kurie vėliau naudojami išbandant įvairias medžiagas. Šiems badymams pradinė medžiaga yra išgaunama iš žmonių ląstelių (jos išgaunamos iš operacijų metu pašalintų audinių). Kitas būdas - „In silico“ kompiuterinė simuliacija. Čia bandymai atliekami per kompiuterinį modeliavimą. Bandymų metu galima prognozuoti,  kaip organizmas gali reaguoti į tam tikras medžiagas, dirgiklius ir panašiai.

Šie metodai yra etiški, humaniški ir nepažeidžia gyvūnų teisių. Be to, šie badymai tikslesni ir naudingesni, nustatant testuojamos medžiagos poveikį. Ne visada bandymai su gyvūnais atskleidžia realią testuojamo produkto poveikį žmogaus organizmui: poveikis gyvūnui gali būti mažesnis ar net visiškai kitoks negu žmogui.

Platesnę informaciją apie alternatyvas bandymams su gyvūnais rasite tinklapyje www.atsakingakosmetika.lt. Čia taip pat rasite išsamius sąrašus kompanijų, kurios savo produkcijos gamyboje nenaudoja bandymų su gyvūnais, bei tų gamintojų, kurie tokius bandymus atlieka iki šiol. Taip pat rasite ir veganiškos (augalinės kilmės) kosmetikos internetinių parduotuvių sąrašą. Šiandien pirkdami kosmetiką mes turime tūkstančius pasirinkimų. Tad tik mums spręsti, ar remsime žiaurų verslą, ar rinksimės produktą, dėl kurio neturėjo nukentėti nė vienas gyvūnas.

Milda Bukantytė